BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Gruodis, 2015

Bobos su terbom (trečioji dalis)

2015-12-21

Jeigu gyvenate kur nors rytų Europoje, tai jum pasisekė! Jūs turite unikalią progą pamatyti keistą ir netgi mistinį gyvūną - bobą su terba.

Šiandien pirmą kartą, po kelių metų, išdrįsau išeiti į lauką, tai labai nudžiugau pamatęs netgi kelis šio fantastinio gyvūno egzempliorius.

Pirmas egzempliorius: Boba su dviem sunkiom terbom viduryje niekur.

Šis, gana dažnas reiškinys, yra vienas mano mėgstamiausių. Važiuoji savo reikalais ir matai bobą, per lietų tįsiančią du pilnutėlius maximos maišus. Aplink nei stotelės, nei parduotuvės… Kur ji eina? Iš kur ji eina? Ką ji mąsto? Koks jos tikslas? Ką ji tįsia? Kiek vandens yra jos kišenėse? Be galo įdomu.

Argi nepaprasčiau pasinaudoti viešuoju transportu? Juk jei šis gyvis turi už ką prisipirkti du pilnutėlius maišus šlamšto, tai tikrai turi papildomus kelis centukus autobusui? Nėra stotelių aplink? Tai, dėl dievo meilės, įsikviesk taksi, sumokėsi porą pinigėlių, vienos bulkutės nenusipirksi, bet bent jau nugaros nelenksi, sausai namo grįši!

Gal gali kas nors man paaiškinti, kas atsitinka moterims sulaukus maždaug 45 metų, kad jos vieną, lietingą rytą atsikėlusios, nusprendžia - “taip, šiandien gera diena vilkti 20kg kelis kilometrus”? Negana to, bet dar ir “žiūrėsiu į visus praeinančius piktu veidu”. Gal aš kažko nesuprantu ir tame yra kažkiek romantikos? Hm…

Antras egzempliorius: Boba “balansuotoja”.

Viena iš dešimt, kažkokiu keistu būdu, šiaip ne taip, sugeba rasti autobuso stotelę. Ką ji daro įlipus į autobusą? Ogi laikosi už savo terbų!  Šiems gyvūnams negalioja jokie fizikos dėsniai, joms nesvarbu inercija ar išcentrinė jėga, todėl autobuse nereikia už nieko laikytis!

Viena tokia pasitaikė šiandien. Autobusui vos pradėjus važiuoti, bandė dėti smagų dribaką. Visa laimė, kad aš stovėjau visai šalimais, tai kažkokiu tai būdu sugebėjau ją pagauti. Manote ji atsisuko pažiūrėti į savo “išgelbėtoją”? Padėkoti jam? Aišku, kad ne! Ką, visai jau nuglušot? Lyg niekur nieko, ji toliau tęsė savo žygį į autobuso galą. Viskas juk normalu “ėjau, nuvirtau, kažkas pagavo, einu toliau - eilinė diena”. Man įdomu ar ji išvis suprato, kad buvo parvirtus? Turbūt nelabai… Pabandykite atspėti, už ko ji laikėsi balansuodama toliau? Už savo suknistų terbų! Kaip ji išvis sugebėjo išgyventi iki tokio amžiaus? Darvinas buvo neteisus..

Trečias egzempliorius: Boba “mano problemos - jūsų problemos”.

Kadangi nebuvau nusiteikęs pamatyti negyvos bobos, kuri užsimušė autobusui stabdant, tai persėdau į kitą autobusą. Čia sutikau dar vieną unikalų atvejį. Ši boba buvo gudresnė - su patirtim. Todėl tik įlipus į autobusą, iškart sėdo į pirmą pasitaikiusią laisvą vietą. Tačiau… Su savimi turėjo standartiškai dvi terbas. Vieną pasidėjo ant kelių, kitą ant žemės, šalimais. Toje terboje matėsi krūva obuolių. Žinoma terba atvira, obuoliai palaidi, terbos laikyti nereikia, o autobusas stabdo gan smarkiai.. Nesismulkinsiu pasakot kaip kas kodėl, bet pasakysiu tik vieną - jei per artimiausias kelias dienas užsimanysite obuolių Kaune, tai lipkite į šešioliktą autobusą… pakampėse turėtumėte prisirinkti gan nemažai.

Ketvirtas egzempliorius: Boba “už mano veiksmus atsakingi kiti”.

Priėjus prie stotelės iškart atkreipiau dėmesį, kad visi žmonės stovi nuošaliau. Pažiūrėjus į gatvę, pasidarė akivaizdu, šalia stotelės didžiulė bala. Paprasta - nestovėk arti gatvės, nes būsi aptaškytas… bet… ne visiem tai atrodo paprasta.

Taigi stovim, laukiam autobuso, ir iš niekur išlenda boba su terbom. Žinoma, jai reikia į autobusą įlipti pirmai, nes visi žino, paskutinio lipančio vairuotojas neįleidžia… dar ir padą ant nugaros palieka išspirdamas lauk. Taigi reikia stovėti kuo arčiau kelio, kur sustos autobusas. Pirma mašina pravažiuoja, bala tykšta, bobai batai šlapi. Ši piktu žvilgsniu nužvelgia vairuotoją - “kur tas debilas važinėja?” Atrodo boba pasimokė, bet kur tau, stovi dar arčiau gatvės! Štai ir autobusas pasirodo, boba net kojomis trepsi, nekantrauja būti pirma, paniekinančiai nužvelgia už jos, nuošaliau stovinčius nevykėlius. Pliūkšt! Boba visa šlapia! Kas kaltas? Žinoma vairuotojas! Jau matau kaip bobai putos drimba, o balos vanduo nuo jos jau baigia išgaruoti iš to pykčio. Paburnojus ant vairuotojo, matau kaip ji svirduliuoja į autobuso galą laikydamasi už savo tašių, pilnų morkų ir burokų… “Gal aš palauksiu kito autobuso” - pamaniau nužegnodamas jos nugarą… Gal kam reikia morkų ir burokų? Šeštas autobusas.

Rodyk draugams